Sprendimų atidėliojimas paskutinei minutei – tiesus kelias į finansinį krachą

Ketvirtadienis, 17 Kovas 2016

„Creditinfo“ teikiama informacija apie įmonių finansinę būklę rodo, kad didelė įmonių dalis patenka į padidintos rizikos zoną bei susiduria su didesniais ar mažesniais finansiniais sunkumais.
 

„Su finansinius sunkumus patiriančiomis įmonėmis dirbame ne vienerius metus. Priežasčių, dėl ko bendrovės susiduria su finansinėmis problemomis, apibendrinimui tiktų perfrazuotas posakis iš filmo „12 kėdžių“ – kiekvienos įmonės sėkmės istorija yra skirtinga, bet kiekvienos sunkumų turinčios įmonės problemos panašios“, – pasakoja nebankrutuok.lt restruktūrizavimo grupės vadovas Rimvydas Kucinas.

Daugelį Lietuvos įmonių palietė 2008 metais prasidėjęs ekonominis nuosmukis. Tai vienaip ar kitaip turėjo įtakos rezultatams – prarasta rinkos dalis, sumažėjo apyvarta, padidėjo konkurencija. Delsta reaguoti į šiuos pasikeitimus – laiku nepergrupuota įmonės veikla, nesumažinti kaštai. Atitinkamai tai sąlygojo tolimesnes bėdas – trūksta apyvartinių lėšų, vėluojama atsiskaityti su kreditoriais, šie skaičiuoja delspinigius, o dėl vėluojančių atlyginimų iš įmonių pasitraukia geriausi darbuotojai, pasakojo R. Kucinas.

Pasak jo, dažnai pasitaikanti problema – dėl stambaus debitoriaus bankroto ar vėlavimo pati įmonė susiduria su finansinėmis problemomis, o kalbant apie statybų sektorių – vėluojantis darbų aktavimas ir dėlto išsibalansavę pinigų srautai.

Kaip atpažinti, kad įmonė gali turėti finansinių problemų?

Jeigu beldžiasi antstoliai, mokesčių inspekcija areštuoja sąskaitas, kreditoriai kreipiasi į teismą dėl skolų išieškojimo ar bankroto kėlimo – tai signalai, kad įmonė turi rimtų bėdų. Kita vertus, tai jau pasekmė ir aiškus požymis, kad įmonės vadovai nesiėmė laiku spręsti įmonės finansinių problemų.

„Savo klientams visada sakome, kad įmonės vadovai ir akcininkai turi nuolat stebėti įmonių finansinę būklę, įmonės „sveikatą“. Nuostoliai, vėluojantys mokėjimai, mažėjanti apyvarta – tai jau ženklas, kad įmonė serga“, – sako R. Kucinas.

Nebankrutuok.lt restruktūrizavimo grupės vadovo nuomone, gal kaltas lietuviškas mentalitetas, tačiau dažnai besikartojanti situacija – vadovai delsia iki paskutines akimirkos, atidėliodami nemalonius sprendimus, manydami, kad atsitiks stebuklas ir problemos išsispręs.

„Deja, stebuklai pasitaiko retai. Pasirinkta taktika – neatsakyti į kreditorių skambučius, nereaguoti į banko rastus pranešimus dėl sutarčių nutraukimo ar panašiai – tikrai nepasiteisina ir yra trumparegiška. Įsisenėjusias  problemas spręsti yra žymiai sunkiau“, – teigia R. Kucinas.

 

Kokie galimi finansinių problemų sprendimo būdai?

„Labai svarbu, kad įmonės problemos nebūtų įsisenėjusios. Kuo anksčiau įmonės vadovas pamatys nerimą keliančius signalus, blogėjančią situaciją ir priims ryžtingus sprendimus, tuo didesnė tikimybė, kad įmonei  pavyks sėkmingai išspręsti problemas“, – sako R. Kucinas.

Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, galimi sprendimo būdai – nuo elementarios finansų specialisto konsultacijos, peržiūrint turimus įmonės aktyvus – skolas, nenaudojamą turtą, kurį galima parduoti ir gautis pinigus panaudoti apyvartinėms lėšoms, galimybes sutarti su kreditoriais dėl atsiskaitymo atidėjimo grafikų, iki sudėtingesnių sprendimų – įmonės restruktūrizavimo, reorganizavimo ar pan.

„Restruktūrizavimas padeda sustabdyti kreditorių puolimą – sustabdomi išieškojimai, ieškiniai dėl bankroto – atsiranda laiko susikoncentruoti ties įmonės problemomis ir jų sprendimais. Pusės metų laikotarpis, kurį suteikia Restruktūrizavimo įstatymas, atsiskaitymo su kreditoriais plano ruošimui paprastai yra pakankamas realiai įvertinti įmonės perspektyvas ir tolimesnes veiklos galimybes. Labai svarbu, kad čia įmonei padėtų patyrę specialistai, turintys praktikos šiuose procesuose“, – teigia R. Kucinas.

UAB „SKP langai“ atvejis prasidėjus ekonominei krizei

Nuo 2008 metų vasaros prasidėjęs ekonominis nuosmukis bei finansinė krizė sustabdė įvairių nekilnojamojo turto projektų vystymąsi, staigiai sumažėjo statybos projektų, dėl to apie 60 procentų nukrito plastikinių langų ir durų poreikis naujiems statybos objektams.

„SKP įmonei pritrūko apyvartinių lėšų: sutriko atsiskaitymai su prekių ir paslaugų tiekėjais, mokėjimai bankams bei įmonės darbuotojams“, – aiškina nebankrutuok.lt restruktūrizavimo administratorius A. Valaitis.

Įmonės rezultatams taip pat turėjo įtakos nuo 2009 m. sausio 1 d. neplanuotai pasikeitusi mokestinė bazė. Sustojus pardavimams nekilnojamojo turto rinkoje, kuriai produkciją tiekia Įmonė, bankams nebefinansuojant paimtų paskolų bei naują finansavimą suteikiant žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis nei 2006–2007 metais, iškilo grėsmė savalaikiam atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat dėl teisminių ginčų buvo sustabdytas bendrovės nekilnojamo turto projekto vystymas.

„Dėl šių priežasčių įmonės akcininkai 2009 metai inicijavo restruktūrizavimo bylą. Kreditoriams buvo pateiktas restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatyti atsiskaitymo su skolininkais šaltiniai ir terminai. Situaciją apsunkino tai, kad pagal tuo metu galiojusią restruktūrizavimo plano redakciją, reikėjo ne mažiau kaip 75 proc. kreditorių pritarimo. Įmonė nuėjo nelengvą kelią – visų pirma, tuo metu dar buvo gana mažai teisinės praktikos, susijusios su restruktūrizavimo planų tvirtinimu, bendra proceso eiga“, – pasakoja A. Valaitis.

Kryptingas įmonės vadovų darbas davė vaisių – 2014 metų pabaigoje bendrovė sėkmingai užbaigė restruktūrizavimo procesą.