Verslo organizacijos sako, kad koronaviruso pasekmes dalis įmonių jaučia jau dabar, o tikimybė, kad problemos palies visą šalies ekonomiką, didėja. Siūloma, kad valstybė skubiai numatytų priemones, kurios padėtų šalies įmonėms įveikti sudėtingą situaciją.
Seimo Ekonomikos komitetas ketvirtadienį nagrinėjo galimus neigiamus koronaviruso COVID-19 padarinius šalies verslui bei ekonomikai ir aptarė tolimesnius veiksmus, kurie galėtų sumažinti šių padarinių žalą. Komiteto posėdyje dalyvavusios verslo asociacijos konstatavo, kad pavojinga liga gali suduoti rimtą smūgį šalies ekonomikai.
„Situacija pereina į kitą lygį. Rūpinamės visuomenės sveikata, tačiau šiuo metu virusas jau persimetė ir į ekonomiką. Turime ekstremalių situacijų centrą, kuriam vadovauja Aurelijus Veryga, ir laikas kalbėti apie panašų centrą ekonomikai“, – komiteto posėdyje kalbėjo Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Anot jo, dabartinės padėties palyginimas su 2008-2009 m. krize tampa vis labiau tinkamas. V. Sutkaus teigimu, šiuo metu dėl koronaviruso labiausiai kenčia turizmas, transporto sektorius, mažmeninė prekyba, tačiau ligai plintant gali būti paliesti ir kiti sektoriai.
„Turizmas yra praktiškai sustojęs ar bestojantis, tiek atvykstantis, tiek išvažiuojantis. Transporto sektoriuje kritimas, „Linava“ pranešė, kad transporto įmonių įplaukos sumažėjo iki 50%, kai kurių – 90%. Mažmeninėje prekyboje pirkimų mažėja, žmonės pradeda taupyti ir riboti vartojimą. Konteineriai Klaipėdoje nebekraunami, įmonių apyvartos mažėja. Laikas pagalvoti apie paramą šiems verslo sektoriams, o gal ir kitiems“, – kalbėjo V. Sutkus.
Pasak jo, traukiantis mažmeninei prekybai, sumažės biudžeto įplaukos iš pridėtinės vertės mokesčio.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas tvirtino, kad verslas neprašo iš valstybės dotacijų, tačiau pageidauja, kad būtų atidėti mokesčiai, sudaromi jų mokėjimo grafikai, kad būtų koreguojamas Darbo kodeksas, paprasčiau reglamentuojant darbuotojų atostogas, numatant galimybę lengviau atleisti iš darbo.
„Alternatyvos gali būti paprastos – arba darbo netenka dalis darbuotojų, arba nuskęsta visi“, – aiškino V. Sutkus.
Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, parlamentarų prašė pagelbėti verslui laikinai, jos teigimu, dabar turizme dirba 48.000 darbuotojų. Rūta Vainienė, Prekybos įmonių asociacijos vadovė, prašė nepriimti jokio naujo verslo reguliavimo.
„Jokių teisės aktų, kuriais sukuriami papildomi barjerai verslui. Jeigu galima, reikia paskelbti moratoriumą naujiems verslo reguliavimams, iš kur jie beateitų – ar iš Seimo, ar iš kontroliuojančių institucijų“, – sakė ji.
Tačiau ne visi parlamentarai pritarė verslininkams.
„Kai kurie norai hiperbolizuoti, nes niekas ateities prognozuoti negali. Kiekvieną dieną viskas labai dinamiška kinta ir nuo to priklauso daugelis sprendimų“, – pareiškė Rimantas Sinkevičius, Ekonomikos komiteto vadovas, socialdarbietis.
Ketvirtadienį komitetas jokio nutarimo nepriėmė, tačiau R. Sinkevičius sakė, kad parlamentarai reikalaus, kad Vyriausybė pateiktų planą galimai krizei suvaldyti, jį tikisi gauti kitą savaitę. Komitetas taip pat greičiausiai palaikytų iniciatyvą kurį laiką nekeisti verslą liečiančio reglamentavimo.
Straipsnis iš VERSLO ŽINIŲ portalo: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/03/12/verslo-asociacijos-dabartine-padetis-lygintina-su-2008--2009-m-krize