Pradžia >> Naujienos >> Tyčinių bankrotų apžvalga
 

Tyčinių bankrotų apžvalga

Tyčinių bankrotų problema ypač išryškėjo ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Žymai padidėjęs bankrotų skaičius rodo ne tik pablogėjusias verslo sąlygas. Vis dažniau pasitaiko visuomenės pasipiktinimą keliančių reiškinių, kai įmonei bankrutavus, jos veikla tęsiama kitos įmonės vardu, ar neatsakingai vadovavę įmonei vadovai vadovauja jau kitoms įmonėms, o bankrutavusių įmonių kreditorių reikalavimai, išregistravus įmones, nurašomi. Taip daroma žala valstybei, jos piliečiams, plinta teisinio nihilizmo nuotaikos visuomenėje. 

Remiantis turimais duomenimis ir pagal bankroto administratorių apklausos rezultatus matyti, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu labai retai, dažniau teismai siūlo kilusias problemas spręsti (pvz., iš įmonių vadovų ar savininkų išieškoti padarytą žalą) iškeliant civilinę ar baudžiamąją bylą. Pastarųjų bylų procesuose bankroto administratoriai nedalyvauja, todėl atliekami ikiteisminiai tyrimai ar kitos procedūros jiems yra nežinomos.

Tyčinių bankrotų statistika

Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pateiktoje informacijoje teigiama, kad Europos Sąjungos valstybėse tyčiniai bankrotai sudaro 4–6 proc. visų bankrutuojančių įmonių.

Departamento duomenimis, nuo 1993 m. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. bankroto procesai pradėti 14 bankų ir 8214 įmonių, iš jų bankrotai pripažinti tyčiniais 1 bankui (t. y. 7,1 proc.) ir 30 įmonių (t. y. 0,37 proc.), iš kurių 4 įmonėms bankroto pripažinimas tyčiniu panaikintas. Daugelis tyčinių bankrotų jau baigti, šiuo metu 7 procesai yra vykdomi. 
Tyčinio bankroto procesai nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo truko nuo 1,6 m. iki 9,7 m., vidutiniškai – 4,4 m.

Atliekant tyčinių bankrotų analizę matyti, kad bankrotų, vėliau pripažintų tyčiniais, procesų daugiausia buvo pradėta 2000 m. (5 įm.), 2002 m. (4 įm.) ir 2005 m. (4 įm.) (žr. 1 paveikslą).

tyciniu bankrotu statistika

 

1 pav. Tyčiniai bankrotai pagal bankroto bylos iškėlimo datą

 

Didžioji dalis minėtų įmonių, kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, įsteigtos 1990–1998 m. Šios įmonės iki bankroto savo veiklą vidutiniškai vykdė apie 7 m. Nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios iki bankroto pripažinimo tyčiniu procesas truko nuo 0,3 m. iki 4,1 m., t. y. vidutiniškai – 1,6 m. Bankrotai, kurių procesai inicijuoti 1994–1997 m., pripažinti tyčiniais tik 1998 m.

Dauguma (73,3 proc.) tyčinių bankrotų pripažinta uždarosioms akcinėms bendrovėms, 6 akcinėms bendrovėms (20 proc.) ir 2 individualioms įmonėms (6,7 proc.). Daugiausia (13 įm.) tyčinių bankrotų yra Kauno apskrityje. 8 bankrotai pripažinti tyčiniais Vilniaus, 3 – Klaipėdos, po 2 – Alytaus ir Telšių bei po 1 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse (žr. 2 pav.)

tyciniu bankrotu statistika

2 pav.Tyčinių bankroto procesų pasiskirstymas apskrityse

Tyčinių bankrotų priežastys

Nagrinėjant tyčinio bankroto priežastis, iš pateiktų teismo nutarčių bankrotą pripažinus tyčiniu matyti, kad dažniausia įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais:

  • nuostolingai parduodant arba neatlygintinai perduodant nekilnojamąjį turtą arba akcijas;
  • suteikiant savininkams beprocentes paskolas, kai įmonė pati skolinga bankams ir neatsiskaito su kreditoriais;
  • panaudojant įmonės lėšas be pagrįstų apskaitos dokumentų;
  • įsteigiant dukterinę įmonę, kuriai perduotas turtas, bankrutuojančiai įmonei paliekant skolas.

 

Departamentui pateiktų Įmonių bankroto ataskaitų duomenimis, tik kelių įmonių, kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto administratoriai kaip bankroto priežastis nurodė netinkamą arba neteisėtą įmonės veiklą. Galima manyti, kad taip nutiko todėl, kad iškėlus bankroto bylą ne visada iš karto paaiškėja, kad įmonė buvo sužlugdyta tyčia. Taip pat labai dažnai administratoriai nurodo ne vieną bankroto priežastį. Nagrinėjant 2009 m. rugsėjo 30 d. visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių nurodytas bankroto priežastis (3578 įm.), matyti, kad 445 įmonių (t. y. 12,4 proc.) bankrotą administratoriai susieja su neteisėtu arba netinkamu įmonės valdymu (žr. 3 paveikslą).

tyciniu bankrotu statistika

3 pav. Bankroto priežastys susijusios su neteisėta ar netinkama veikla

Statistiniai duomenys apie tyčinius bankrotus rodo ypač žemą tyčinių bankrotų išaiškinamumą. Išaugus pradėtų ikiteisminių tyrimų, susijusių su įmonių bankrotais, skaičiui, baigtų ikiteisminių tyrimų skaičius vis dar pernelyg mažas. Įrodinėjimas, kad asmuo įmonę privedė prie bankroto tyčia, yra problematiškas.Tyčiniai bankrotai blogina sąžiningai dirbančių įmonių (kreditorių) padėtį, mažina verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimą, kai kuriais atvejais gali turėti įtakos kitų įmonių (kreditorių) privedimui prie bankroto. Šio reiškinio plėtimasis ilgainiui gali turėti įtakos visai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina imtis prevencinių priemonių jam sustabdyti, pasinaudojant pažangia užsienio valstybių patirtimi bei sutelkiant valstybės, ypač teisėsaugos institucijų, ir visuomenės pastangas.

Už nusikalstamą bankrotą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – LR BK) nustato baudžiamąją atsakomybę. Asmuo, t. y. tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, atsako pagal LR BK 209 str. „Nusikalstamas bankrotas“, nustatantį laisvės atėmimą iki trejų metų. Be to, kituose LR BK straipsniuose yra apibrėžtos ir kitos veikos, kurios artimos nusikalstamiems bankrutuojančių įmonių vadovų ar kitų atsakingų asmenų veiksmams – turto iššvaistymas (184 str. – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų arba septynerių metų); skolininko nesąžiningumas (208 str. – baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų arba trejų metų); apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str. – baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų) ir kt. Už išvardytas nusikalstamas veikas LR BK taip pat nustato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (45 str.).

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas